Pragulų profilaktika - galimos pragulos etimologinių veiksnių bei rizikos veiksnių įvertinimas

Pragulos gali paveikti žmones, kurie ilgą laiką praleidžia vienoje padėtyje, pavyzdžiui, dėl paralyžiaus, ligos, senatvės ar dėl traumų.

Pragulos gali atsirasti, jei viena kūno dalis patiria trintį ar spaudimą. Net III ir IV stadijų pragulos gali greitai išsivystyti, pavyzdžiui, jautriems žmonėms pragulos gali išsivystyti per 2 ar 3 valandas. Tačiau kai kuriais atvejais požymiai pasireiškia tik po kelių dienų nuo patirto sužalojimo. Pažeistas plotas gali būti labai raudonas ir šiltas. Žaizda gali skleisti nestiprų kvapą, kraujuoti ir šlapiuoti (žr. pav. 1 - 4).

Pragulos gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau kaulinės sritys aplink alkūnes, kelius, kulnus ir kulkšnis yra jautresnės. Pragulos yra gydomos, tačiau, jei gydymas atliekamas per vėlai, jos gali sukelti mirtinų komplikacijų. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamas prevencines priemones pragulų profilaktikai: 

Čiužiniai nuo pragulų

Pagalvėlės kulnų, dubens, alkūnių pragulų profilaktikai

Žmonėms, neturtinėms sutrikusių savarankiškumo ir judėjimo funkcijų, pragulos nesusidaro, nes jų kūnas automatiškai daro šimtus reguliarių judesių, kurie neleidžia susidaryti spaudimui bet kurioje kūno vietoje. Pavyzdžiui, galite pamanyti, kad miegate nejudėdami, bet miegant pakeičiate padėtį iki 20 kartų per naktį. 

VEIKSNIAI DARANTYS ĮTAKĄ PRAGULŲ ATSIRADIMUI

Audinių suspaudimas. Svarbūs faktoriai darantys įtaką pragulų atsiradimui yra spaudimo intensy-vumas ir trukmė - kuo stipresnis spaudimas, tuo greičiau išsivysto pažeidimas. Užtenka vos dviejų valandų, kad sveikuose audiniuose atsirastu pakitimai. Pirmasis ženklas, kad pradeda vystytis pragulos, kai tam tikroje vietoje ilgiau nei pusvalandį neišnyksta odos raudonumas. Kadangi tarp dviejų kietų paviršių, pavyzdžiui, kaulo ir lovos, suspaustus audinius mažiau priteka kraujo, jie gauna mažiau maistingųjų medžiagų, svarbiausia, deguonies, o taip pat sutrinka nereikalingų produktų šalinimas ir audiniai miršta.
Plėšimo jėga - tai yra kai oda ir poodiniai audiniai pasislenka priešingomis kryptimis, tai įvyksta dėl plėšimo jėgos. Giliau esantys audiniai apmiršta, vėliau tai gal i sukelti nekrozę dėl kurio išsivysto pragula. Plėšimas gali atsirasti kai pacientas slenka į lovos galą, jei per daug pakeltas galvūgalis (daugiau nei 30 laipsnių kampu) arba netinkamai keliant pacientą.
Trintis. Dėl trinties oda dažniausiai nubrozdinama. Tokių pažeidimų atsiranda taip pat, kai pacientas nuslenka į lovos galą kai per daug pakeltas galvūgalis arba neteisingai keičiant paciento padėtį. Taip pat tai gali būti negalinčių ramiai pabūti pacientų problema. Dėl trinties ir spaudimo toje kūno vietoje pakyla temperatūra. Pagreitėja medžiagų apykaita, todėl audiniams prireikia daugiau deguonies, o į suspaustus audinius jo patenka mažiau. Taigi, norint pagerinti kraujotaką, būtina sumažinti spaudimą, kad toje kūno vietoje nukristu temperatūra.
Drėgmė - (šlapimas, prakaitas) sukelia odos pažeidimą, dėl to susilpnėja apsauginė odos funkcija ir susidaro idealios sąlygas atsirasti bakterijoms, bei padidėja infekcijos rizika. Pacientai, kurie nelaiko šlapimo ar (ir) išmatų, turi labai didelę pragulų atsiradimo riziką.
Prasta bendra mityba. Pragulos taip pat susidaro, jeigu kraujyje stinga specifinių maistinių medžiagų. Todėl pacientams būtini baltymai, vitaminai, mineralinės medžiagos. Pacientai turi valgyti pakankamai daug geležies turinčio maisto produktų: mėsos, kiaušinių trynių, žalių daržovių, salotų. Jeigu pasirodo pragulų pokyčiai reikia taikyti baltymų dietą. Taip pat reikia vengti saldumynų, gyvulinių riebalų, sumažinti druskos kiekį.

PRAGULŲ ATSIRADIMO RIZIKOS ĮVERTININIAS

Pragulų profilaktika apima galimos pragulos etimologinių veiksnių bei rizikos veiksnių įvertinimą:

• identifikuoti asmenis, kuriems gresia pragulos, ir šalinti rizikos veiksnius;
• išlaikyti audinių atsparumą pažeidimams;
• išlaikyti ir didinti audinių atsparumą pažeidimams;
• apsaugoti paciento audinius nuo spaudimo ir šlyties;
• tinkamai sureguliuoti sergančiojo mitybą;
• vykdyti pragulų profilaktikos programas.

Pragulų rizikai įvertinti naudojama pragulų rizikos skalė.
Nustačius, kad pacientui yra pragulų išsivystymo rizika, slaugytojas sudaro jam individualų pragulų profilaktikos planą.

PRAGULOS RIZIKOS VERTINIMAS

Nortono skalė:

• 14 ir daugiau balų – maža pragulų tikimybė;
• 12 ir mažiau – didelė tikimybė.

Dažniausiai naudojama modifikuota Nortono skalė: 

Kiekvienas parametras vertinamas balais nuo 1 iki 4. Juos susumavus, įvertinama pragulų tikimybė. 

• 24 balai ir daugiau – maža pragulų susidarymo rizika, 
• 23–19 balų – vidutinė,
• 18–14 balų – didelė, 
• 13–9 balai – labai didelė.

Jei ligoniui suskaičiuojama 25 ir mažiau balų, turi būti pradėta aktyvi pragulų profilaktika. Pirmiausia įvertinama pragulos vieta, jos stadijas, dydis, žaizdos dugnas, eksudacija, infekcijos požymiai, skausmas bei aplinkinės odos būklė. Pragulos būklę, jei įmanoma, patartina vertinti kasdien.

Pragulos klasifikuojamos pagal jų gylį.
I stadija — neišnykstantis odos paraudimas - pakeitus ligonio padėtį (blogai, jei į tai nek-reipiama dėmesio).
II stadija — paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas.
III stadija — išopėjimas apima poodį.
IV stadija — išopėjimas apima fascijas, raumenis, kaulus.

Pagrindinės pragulų atsiradimo vietos:
Pakaušis, ausys, mentės, stuburas, petys, alkūnės, klubakaulio sparnai, kryžkaulis bei uodegikaulis, sėdynkaulio gumburai, šlaunikaulio gumburas, kelis, kulkšnys, kulnas, pirštai. 

Šaltinis: Bed sores or pressure sores: What you need to know  

Turite klausimų?
Jei turite klausimų, prašome kreiptis į el. parduotuvės Rehastar.com personalą telefonu darbo dienomis 08:00 – 17:00 arba el. paštu bet kuriuo metu ir mes pasistengsime kuo greičiau jums atsakyti.

El. paštu: info@rehastar.com
Telefonu: +370 626 11553