Pragulų profilaktikos ypatumai. Ką turėtume žinoti?

Pragulų profilaktikos ypatumai. Ką turėtume žinoti?

Pragula (decubitus) - tai įvairaus laipsnio audinių vientisumo defektai, atsirandantys veikiant išoriniams arba vidiniams veiksniams, sutrikdantiems audinių mitybą. 

Kas yra pragulos?

Pragulos yra odos ir audinio sužalojimai, kuriuos sukelia ilgalaikis odos spaudimas. Spaudžiamos kūno vietos audiniai apmiršta, sutrikus audinių vietinei kraujotakai ir neurotrofikai. Pragula susidaro, kai dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo į audinius atsiranda vietinė mažakraujystė. Procesui užsitęsus susidaro odos ir gilesniųjų audinių sluoksnių nekrozė ir audiniai miršta dėl deguonies stygiaus. 


Pirmieji pragulų atsiradimo požymiai:
• Oda išlieka paraudusi ilgiau nei 30 min.;
• Neblykštantis, šiltesnis paraudimas nuspaudimo vietoje – eritema;
• Odos pakitimai: suplonėjusi, sukietėjusi oda;
• Patinimas;
• Odos šlapiavimas;
• Odos įtrūkimai;
• Nubrozdinimo, pūslės vaizdas;
• Odos pūslės atsivėrimas, gilesnių audinių pažeidimas;
• Nekrozės židiniai aplink nuspaudimą.

Pragulų klasifikacija

Pragulos yra klasifikuojamos pagal stadijas, kaip apibrėžta NPUAP – Nacionalinė pragulų gydymo ir prevencijos patariamosios grupės (angl. National Pressure Ulcer Advisory Panel). 1975 m. medicinos mokslų daktaras Jacob Shea, pagal pažeidimo laipsnį suskirstė pragulas į keturias stadijas, tačiau 2007 m. vasario mėn. šios stadijos buvo patikslintos ir pridėtos dar dvi kategorijos: giliųjų audinių pažeidimas ir nestadijuojama.

 

• I stadija - Neišnykstantis paraudimas: odos vientisumas nėra pažeistas, tačiau yra neišnykstanti eritema kaulinio išsikišimo vietoje. Gali būti skausminga, šiltesnė ar šaltesnė oda lyginant su aplinkui esančia. Tai nėra tikros opos ir gali būti painiojamos su įvairios kilmės dermatitais, todėl svarbu išsiaiškinti pažeidimo atsiradimo priežastį.
• II stadija - Dalies odos storio pažeidimas: stebima negili žaizda su rožiniu/raudonu dugnu. Tai pat gali pasireikšti kaip nepažeista ar plyšusi serumu užpildyta pūslė. Šios stadijos nereikia painioti su odos įplyšimais, dermatitu ar maceracija.
• III stadija - Pilno odos storio pažeidimas: šioje stadijoje žaizdos dugne gali būti stebimas poodinis riebalų sluoksnis, tačiau kaulas, sausgyslės ar raumenys nėra matomi bei nepažeidžiami. Taip pat gali būti ir nekrotinių masių, bet jos netrukdo įvertinti pažeidimo gylį.
• IV stadija - Pilno storio minkštųjų audinių pažeidimas: esant tokiam pažeidimui vizualizuojasi kaulas, sausgyslės ar raumenys. IV stadijos pragula gali tęstis į raumenis, fasciją ar sąnario kapsulę, taip kyla rizika osteomielito atsiradimui.
• Nestadijuojama: šiuo atveju yra pažeisti visi minkštieji audiniai. Žaizdos dugnas yra pilnas nekrotinių masių, fibrino apnašų. Tikra stadija negali būti nustatyta, kol nėra atliktas žaizdos dugno išvalymas.
• Įtariamas giliųjų audinių pažeidimas - raudonos ar kaštoninės spalvos lokalizuotas plotas ar pilnakraujė pūslė gali rodyti spaudimo ar šlyties sukeltą pažaidą. Ši vieta gali būti skausminga, šiltesnė ar šaltesnė lyginant su aplinkiniais audiniais. Taip pat gali jaustis fluktuacija po šašu. Audinių pažeidimas gali vystytis labai greitai net ir taikant optimalų gydymą.
Pragulų atsiradimas ne visada turi eiliškumą. Gilios pragulos vystosi iš vidaus į išorę veikiamos trinties ir spaudimo jėgų. Pati dažniausia pragulų atsiradimo vieta yra kryžkaulio sritis. Antroji pagal dažnumą vieta yra kulnų sritis. Neretai tenka operuoti ir sėdmenų gumburo ir didžiojo šlaunikaulio gūbrio srityse susidariusias pragulas. Vaikų amžiuje, ypatingai naujagimiams, dėl santykinai didelės galvos kūno atžvilgiu, dažniausia pragulų atsiradimo vieta yra pakaušis. 

Pragulų atsiradimo priežastys 

Tiesioginiai veiksniai:  Netiesioginiai veiksniai: 
• Spaudimas
• Imobilizacija (2 – 3 val. pastovaus spaudimo)
• Jautrumo praradimas
• Kombinuota patologija
• Trintis
• Nubrozdinimas
• Drėgmė 
• Mobilumo praradimas
• Prasta mityba
• Lėtinės ligos (diabetas, širdies nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, LOPL)
• Amžius
• Steroidų vartojimas
• Morfologija
• Išskyros
• Kvėpavimo sutrikimai
• Kraujotakos sutrikimai 

Dažniausios pragulų atsiradimo vietos

1. Kryžkaulio – sėdmenų sritis (50%);
2. Kulnai (35%);
3. Pakaušis (10%);
4. Mentės (5%).

Atliekant pragulų profilaktikos rizikos vertinimą svarbu:
• Suprasti, kas patenka į rizikos grupę;
• Turėti tinkamą mitybos ir skysčių vartojimo planą;
• Saugoti odą bei užtikrinti, kad ji būtų švari ir sausa;
• Tikrinti odos būklę kasdien;
• Registruoti pastabas;
• Įsitikinti, kad kryžkaulis ir kulnai nepatiria spaudimo.

Kaip sumažinti pragulų atsiradimo riziką?

Tinkama odos priežiūra yra labai svarbi. Tai apima odos patikrinimą kasdien ir individualų maudymosi grafiką, naudojant šiltą (ne karštą) vandenį ir švelnų muilą. Venkite masažuoti kaulingas vietas ir naudoti kremus, jei oda sausa. Taip pat būtina valdyti patiriamą spaudimą, todėl rekomenduojama:
• Pasirinkti tinkamą atraminį paviršių;
• Laikytis padėties keitimo tvarkaraščio;
• Keisti kūno padėtį kas dvi valandas lovoje;
• Keisti kūno padėti kas valandą neįgaliųjų vežimėlyje;
• Naudoti spaudimą mažinančias priemones gulint lovoje ir neįgaliųjų vežimėlyje;
• Naudoti perkėlimo paklodes, kad išvengti trinties ir tempimo;
• Skirti ypatingą dėmesį kulnų ir kryžkaulio sričiai - naudoti pozicionavimo priemones;
• Padėčiai ant šono naudoti pagalvę tarp kojų;
• Naudoti (rekomenduojama) poliuretano arba kintamo slėgio čiužinius;
• Naudoti skystį absorbuojančius paklotus;
• Naudoti pozicionavimo pagalvėles, tarp besiglaudžiančių kūno dalių ar čiužinio, siekiant sumažinti spaudimą (žr. paveikslėlį).